http://www.seminarija.lt/index.php?id=13

Trečiakursių mediumas ir Užgavėnių šventė

Kovo 8 dieną vakare seminarijoje vyko Užgavėnių šventė kartu su mediumu – renginiu, skirtu trečiakursių brolių buvimo seminarijoje pusiaukelei pažymėti. Programos paruošimu rūpinosi ketvirtojo kurso klierikai.

Tą vakarą kiekvienas iš šventės dalyvių galėjo pajusti spalio revoliucijos Rusijoje, taip pat po jos sekusių įvykių dvasią: muzika, plakatai, apranga visa tai atspindėjo. Seminarija trumpam tapo „įkalinimo įstaiga“, o visi joje gyvenantys – „kaliniais“, nuteistais už vieną ar kitą „nusikaltimą“.

Ypatingo išbandymo metas buvo trečio kurso „kaliniams“, kurie tą vakarą buvo tardomi „kalėjimo prižiūrėtojų“- ketvirtakursių. Įvairūs klausimai apie „kalėjimo“ vadovus, gyvenimo sąlygas, kalinių pramogas, žymiausius sukilimus tapo šiems kaliniams maksimalių išbandymų metu. Taip pat ir kiti „kaliniai“ buvo įtraukti į šį tardymą. Jie savo teisingais atsakymais į jiems pateiktus klausimus turėjo pagelbėti tardomiesiems išvengti bausmių. Deja daugybė atsakymų šovė pro šalį, todėl tardomieji turėjo atlikti jiems paskirtą bausmę: daryti atsispaudimus, padainuoti, suvalgyti citriną, ragauti „kalėjimo“ valgio. Pasibaigus tardymui buvo perskaitytas nuosprendis – „trečio kurso kaliniai“ buvo nuteisti dar trejiems metams „kalėjimo“ bei įvairiems pataisos darbams. Vakaro programa užsibaigė lietuvių liaudies dainomis ir Morės sudeginimu.

Gavėnia

Gavėnios laikotarpis, kurio metu esame kviečiami į atsinaujinimą ir atgailą, yra puiki galimybė pažvelgti į savo gyvenimą ir susimąstyti apie jo kokybę. Gavėnia kviečia kiekvieną įvertinti savo santykį su artimaisiais ir Dievu.

Šis susikaupimo laikotarpis prasidėjo Pelenų trečiadienį. Tą dieną seminarijoje vyko susikaupimo diena, kuriai vadovavo kun. Kęstutis Dailydė. Susikaupimo dienos vadovas konferencijų metu kvietė apmąstyti nuodėmę ir jos pasekmes. „Mes esame sukurti meilei, todėl turime su dėkingumu priimti Jo meilę ir Jam dėkoti, kartu pripažindami esą nusidėjėliai“ – teigė jis. Sakydami, kad neturime nuodėmės, skendėtume iliuzijose, o tam, kad būtume išlaisvinti, turime pripažinti savo nuodėmes.

Kalbėdamas apie maldos gyvenimą, kun. Kęstutis kvietė įsižiūrėti į Kristų maldoje, nes nėra tobulesnio pavyzdžio už Jį. Geriausiai tai matome evangelijose, kurios mums pristato besimeldžiantį Jėzų. Jėzus pasitraukdavo į vienumą ir ilgai melsdavosi, visada rasdavo gerą laiką maldai, malda lydėdavo ir Jo darbus. Taip pat Jis moko melstis ir savo mokinius, parodydamas, kad ir mes turime būti maldos žmonėmis.

Pabaigoje Susikaupimo dienos pabaigoje vadovas kalbėjo apie Jėzaus Kristaus meilę. „Tam, kad labiau galėtume pažinti Jo meilę, turime apmąstyti Jėzaus kančią. Kančia gali atrodyti kaip pralaimėjimas, bet tik tada, kai jinai atskiriama nuo prisikėlimo. Tarp kančios ir prisikėlimo yra glaudus ryšys, be prisikėlimo neįmanoma suprasti kančios esmės“ – sakė kun. Kęstutis.

Gavėnios laikotarpis - Kristaus kančios, Jo meilės mums apmąstymas. Seminarijoje kiekvieną trečiadienį yra giedami graudūs verksmai, o penktadieniais yra apmąstomos kryžiaus kelio stotys.

Kovo 11-oji

Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, seminaristai drauge su visais tikinčiaisiais susirinko Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje dėkoti Dievui už Nepriklausomybės dovaną Šv. Mišių aukoje. Vakare seminarijoje apsilankė garbingas svečias - Nepriklausomybės Akto signataras Vladas Terleckas. Svečias sveikino visus Kovo 11-osios šventės proga ir seminarijos rektoriui kun. Žydrūnui Vabuolui įteikė Lietuvos Valstybės Nepriklausomybės Akto kopiją.

Signataras susitikimo metu pasakojo apie savo vaikystės laikus, prisiminė tuometinėje visuomenėje galiojusias moralines normas bei dvasines vertybes, kurios vėliau, užgriuvus sovietiniam jungui, buvo naikinamos. Iš žmonių gyvenimo buvo išstumiamas dvasinis matmuo: jiems buvo užkraunamas didelis lažas, skiriamos ilgos darbo valandos, kad žmonės neturėtų laiko sekmadieniais lankytis Šv. Mišiose ir puoselėti dvasinio gyvenimo. Televizijoje ir radijuje buvo transliuojamos svetimos laidos, diegiančios priešingas vertybes, slopinančios nepriklausomybę ir tautiškumą.

Svečio teigimu patriotizmas - dekaloginė vertybė. Ketvirtasis Dekalogo įsakymas kalba apie tai, kad turime gerbti savo tėvą ir motiną, tad kaip galima negerbti savo tėvų ir protėvių žemės? Kalbėtojas išreiškė susirūpinimą, kad vaikai ir jaunimas šiandien mažai domisi savo tautos asmenybėmis ir istorija.

Signataras taip pat pasidalino savo išgyvenimais iš 1991 sausio 13-osios įvykių, prisiminė tuometinį žmonių susitelkimą, tvirtumą ir apsisprendimą. Toks patriotizmas, kuris buvo tada, kuria bendruomenės atmosferą, neleidžia žmogui jaustis vienišam.

Susitikimo pabaigoje svečias atsakinėjo į seminaristų keliamus klausimus, po to seminarijos vardu kun. Žydrūnas Vabuolas padėkojo signatarui Vladui Terleckui ne tik už drauge praleistą vakarą ir pasidalinimą savo patirtimi, bet ir už 1990 kovo 11-osios dieną pasirašytą Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, ir kaip susitikimo atminimo dovaną įteikė svečiui seminarijos choro kompaktinę plokštelę.

Šv. Juozapo iškilmės išvakarės seminarijoje ir tėvų diena

Kovo 18 d., Šv. Juozapo, seminarijos globėjo, iškilmės išvakarėse į seminariją suvažiavo klierikų tėveliai, dėstytojai ir seminarijos darbuotojai. Vakaras prasidėjo Šventosiomis Mišiomis, kurioms vadovavo Pilaitės šv. Juozapo parapijos klebonas kun. Valdas Girdziušas. Šių šventų Mišių metu buvo meldžiamasi už Jo Eminenciją Kardinolą Audrį Juozą Bačkį, kuris šventė kunigystės 50 metų jubiliejų, taip pat už seminarijos bendruomenę, klierikų tėvelius ir gimines. Šv. Mišių pabaigoje buvo iškilmingai pašventinta šv. Juozapo ikona, kuri sekančią dieną buvo padovanota Jo Em. Kard. Audriui Juozui Bačkiui kunigystės jubiliejaus proga.

Po Šv. Mišių visi susirinko aktų salėje žiūrėti spektaklio „ŠIAURĖ“, skirto seminarijos globėjo šv. Juozapo šventei. Spektaklį pagal Kristinos Trinkūnaitės scenarijų paruošė ir suvaidino penktojo kurso klierikai. Tai pasakojimas apie moterį Oną Česnutienę, į kurios ramų ir paprastą gyvenimą įsiveržęs karas ir okupacija pavertė jį pragaru. Jauna moteris su mažais vaikais buvo ištremta į Sibirą. Tačiau net užgriuvę dideli sunkumai, ligos, artimųjų žmonių netektis jos nepalaužė – tėvynės ir artimųjų ilgesys padėjo viską ištverti.

Po spektaklio visi svečiai susirinko valgykloje, kur vardadienio dienos proga buvo pasveikinti visi Juozapai, vaišinamasi ir bendraujama.

Šv. Juozapo iškilmė ir Jo Em. Kard. Audrio Juozo Bačkio 50 metų kunigystės jubiliejus

Šv. Juozapo, Švč. Mergelės Marijos sužadėtinio ir Jėzaus Kristaus globėjo iškilmė yra viena svarbiausių švenčių Vilniaus seminarijoje, nes tai jos Globėjo šventė. Šv. Juozapas yra vienas svarbiausių Bažnyčios šventųjų nuo 1870 m., kai popiežius Pijus IX jį paskelbia Visuotinės Bažnyčios globėju ir įveda jo iškilmę, švenčiamą kovo 19 d. Šv. Juozapas yra Kaišiadorių vyskupijos globėjas, jo garbei Lietuvoje yra pastatyta apie dvidešimt bažnyčių. Šio šventojo vardą nešioja ir keli Vilniaus metropolijos vyskupai: tai Vilniaus Arkivyskupas Kardinolas Audrys Juozas Bačkis, vyskupas emeritas Juozas Tunaitis, Kaišiadorių vyskupas Juozas Matulaitis.

Šiais metais šį šventė buvo ypač svarbi, nes tą dieną Jo Eminencija Kardinolas Audrys Juozas Bačkis šventė ne tik savo vardadienį, bet ir kunigystės 50-ties metų jubiliejų. Šia proga visa seminarijos bendruomenė drauge su Lietuvos vyskupais, Vilniaus Arkivyskupijos kunigais, kitų konfesijų atstovais bei visais tikinčiaisiais dalyvavo šv. Mišiose Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje, kurias dėkodamas Dievui už kunigystės dovaną aukojo pats sukaktuvininkas. Po šv. Mišių svečiai susirinko Vilniaus arkivyskupijos kurijoje, kur galėjo pasveikinti Kardinolą. Seminarijos bendruomenės vardu Jo Eminenciją sveikino rektorius kun. Žydrūnas Vabuolas, kuris ypač dėkojo Eminencijai už tai, kad atkūrė Vilniaus seminariją, pastatė ją, nuolat ja rūpinasi ir suteikė jai šv. Juozapo vardą. Kaip dėkingumo ženklą seminarijos bendruomenė įteikė jubiliatui šv. Juozapo ikoną, kurią nutapė seminarijos klierikas Robertas Moisevič.